Šiltinimas ekovata

Namo apšiltinimo ekovata privalumai

Namo apšiltinimo ekovata privalumai:

 Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra 0,039 W/m2K, t. y. 20 cm storio ekovatos varža R= 5,13. Nors fizikinė akmens vatos ir ekovatos varža yra tokia pati, bet reali ekovatos varža yra geresnė, nes ekovata yra besiūlė šiltinimo medžiaga – visas apšiltinamo plotas padengiamas vientisu sluoksniu, be siūlių. Tai leidžia pasiekti geresnį šiltinimo efektą, nei naudojant lakštinę šiltinimo medžiagą. Ekovata išpurškiama specialia įranga vienalyčiu sluoksniu be siūlų ir termotiltų. Kadangi ekovata yra biri, ji patenka į mažiausius plyšius. Nėra, jokių vatos pjaustymo, priraišiojimo klaidų, ar siūlų. Dėl medžiagoje esančių druskų, ekovatos nekenčia graužikai, joje negyvena ir nesuka lizdų. Žaliava yra celiuliozinė, tai „susmulkintas medis", kuris priima ir atiduoda drėgmę visu savo plotu. Dėl šios savybės drėgmė, patekusi į konstrukciją, išgaruoja lengvai, nesukurdama papildomų drėgmės srautų per namo konstrukcijas. Ekovata yra nedegi dėl medžiagoje esančios boro druskos, kuri kaitinama skyla ir virsta į vandenį. Ekovata priklauso B-s2, d0 klasei. Pagal bandymų laboratorijos duomenis, celiuliozės pagrindo medžiagos yra 57% atsparesnės ugniai nei stiklo vata. Ekovatos  pluoštas pagamintas iš susmulkinto medžio, todėl ši medžiaga yra ekologiška (sveika), tiek gyventojui, tiek pastato konstrukcijoms (kvėpuoja ir išgarina drėgmę visu plotu).

 Ekovatos gamyba itin skrupulingai prižiūrima, todėl galutinė medžiagos kokybė nepriekaištinga, tai lemia puikias tarnavimo savybes - vienalytiškumą, nesusėdimą, nepriekaištinga šilumos bei garso izoliaciją. Pagaminta Ekovata privalo tureti, išduota CE sertifikatą.

 Vienintelis celiuliozės pagrindo medžiagų trūkumas yra tas, kad jos negali ilgą laiką liestis su drėgmės šaltiniu, todėl netinka šiltinti pamatams, kur apšiltinimo medžiaga liečiasi su žeme.